kelergis

kelérgis, -ė smob. (1); M kas turi kelerius metus, kelerių metų gyvulys ar žmogus: Tas arklys jau kelérgis Km. | Čia Jeronimas išgyveno jaunas savo dienas, vos kelergis čia atsidanginęs Vaižg. Ar mes juokiamės iš kelergės mergiotės? Vaižg.